Mara - mirties deivė tarp senovės slavų

Senais laikais turėjo daugelio tautybių pagoniųsavo mirties deivės mitologijoje. Jie bijojo ir garbino, kad išgelbėti savo namus nuo ligų ir sielvarto, susijusio su artimų žmonių praradimu. Šiuo atveju mūsų protėviai nebuvo išimtis. Slavų mirties deivė turėjo Mareno vardą, sutrumpintą kaip Mara. Sanskrito kalba žodis "mara" reiškia "sunaikinimą", "žudymą". Šio vardo šaknys tęsiasi į indoeuropiečių "mar / mor", susijusią su morenu ir epidemija. Atkreipkite dėmesį, kad mirčių deivė slavų mitologijoje buvo susijusi ne tik su perėjimo prie mirusiųjų pasauliu, bet ir su lietaus kvėpavimo ritualais ir sezoniniais prisikėlimo ir gamtos mirties periodais.

Genealogija

Pasak vieno iš mitų, Mara yra dukraJuodasis gyvatė, apsauganti Kalinovo tilto iš Yavi į Navą, ir Lizardo anūkė, visuotinio blogio tėvas ir požemio valdovas. Jos vyras yra Koschejus (vienas iš Černobygo paveikslėlių), kuris yra jos tėvo brolis. Iš jo mirties deivė gimė dukterys: Ледианицу, Немочу, Водяница, Замора, Снежана ir kiti, susiję su prastos derliaus, mirties, galvijų ir tt

Marijos vaizdas

Slavų tikėjimuose yra požiūris į taisimbolis yra dviprasmiškas. Kai kuriais mitų, mirties deivė atrodo kaip sulenktas seno moteris su savo ilgais plaukais ir krzaczkowatą arba ūgio moteriai, apsirengęs skarmalais ir juoda. Kitose legendose Marena yra graži tamsiai mėlyna balta arba raudona drabuziu mergina, kuri kartais pasirodo tarp nokinimų. Iš to galime daryti išvadą, kad slavai mirties deivė nebuvo nei gera, nei bloga. Dėl protėvių, tai buvo įkūnijimas ne tiek košmaro kaip likimas, dėl kurio priklausė namų gyventojų gyvenimo pokyčiai. Viena vertus, ji duoda mirtį, bet tuo pačiu taip pat suteikia naują gyvenimą. Mano mėgstamiausia Mareno veikla yra rankdarbis. Ir senovės slavai tikėjo, kad jis naudoja gyvų būtybių likimą žemėje. Priklausomai nuo to, kaip jie yra sudedami į deivės sukurtą modelį, gyvenime bus tie ar kiti posūkiai. Ir jei siūlas nugręžtas, tuomet asmuo ar kitas gyvas būtumas nustos egzistavęs.

Marijos sugebėjimai

Slavų mirties deivė žino, kaip sustotitiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu. Jos galimybės yra be galo didžiosios: ji kontroliuoja ne tik įprastų būtybių mirtį ir gyvenimą, bet ir nemirtingus dievus. Be to, Mara yra graži burtininkė, galinti pakeisti pasaulį nepažįstamai, bet tik trumpą laiką.

Kaip buvo garbinama mirties deivė

Marenos garbei nebuvo įprasta kurti šventyklas. Mirties deivė turėjo kelias nuolatines vietas, kuriose ji buvo pagerbta. Tuo pačiu metu ritualai vyko ne tik atvirame, bet ir medžio drože. Be to, tais pačiais tikslais, kartais ant žemės, buvo įdiegtas Marijos šiaudų vaizdas, apsuptas akmenimis. Po to, kai buvo atliktas apeigas, visa tai buvo išardyta ir sudeginta arba išmesta į upę. Vasario 15 d. Nusipelnė Marena, o dovana jai atnešė šiaudus, gėles ir įvairius vaisius. Labai retai, tik didelių epidemijų metais gyvuliai buvo paaukoti mirties deivėnei, atimdami jų gyvybę tiesiai pačiame altoriuje.

</ p>