Fenomenologinė sociologija

Fenomenologinė sociologija yra tokia rūšissupranta sociologiją, kurios šalininkai apibūdina visuomenę kaip reiškinį, kuris buvo sukurtas ir nuolat rekonstruotas asmenų dvasinėje sąveikoje. Fenomenologinę filosofiją įkūrė Edmundas Husserlis. Kuriant radikalias koncepcijas, jis norėjo sukurti filosofiją, kuri apibūdintų mūsų patirties ir žinių šaltinį. Jis tikėjo, kad mokslinės žinios vis labiau atsitraukia nuo realybės ir kad fenomenologija gali atkurti tokį ryšį. Po 50 metų Husserlio argumentą naudojo keli kiti sociologai ir siekiama panaikinti įtvirtintą socialinę teoriją, ypač struktūrinį funkcionalumą, kuris laikomas atskirtu nuo socialinio gyvenimo ir patirties.

Mokslinė fenomenologinė filosofija buvo nagrinėjama irKitas garsus žmogus - Alfredas Schutz, kuris buvo Edmund Husserl mokinys. Įtakos simbolinio interakcjonizmu ir Amerikos pragmatinių teorijos A.Shyuts idėjų mėgino sujungti šias dvi sritis su fenomenologinio suprasti, kad aiškiai rodomas jo pagrindinis darbas - ". Socialinės pasaulio fenomenologija" Kitas svarbus socialinio fenomenologinis tyrimas yra Berger ir T.Lukmana darbas "Socialinės tikrovės konstravimas". Jų darbo pradžia yra fenomenologinis analizė kasdienio žinių, kurios beveik visada būdingas rašyti. Iš esmės žinios visada yra nukreiptos į kai kurių praktinių problemų sprendimą. Tada Berger Luckman teigia, kad praktinių žinių gaminamas asmenų, kurie paveiktų visą žinių pagamintos kiti kūno.

Fenomenologinės sociologijos atsiradimasLiteratūros šaltiniai dažnai siejami su pozityvizmo, natūralizmo, struktūrinio funkcionalumo ir empirizmo konfrontacija. Tam tikra prasme tai tiesa. Tačiau, norint atsiradus fenomenologinei sociologijai, buvo ir kitų svarbių priežasčių, kurių dalis buvo visos sociologijos mokslo plėtros logika. Viena iš pagrindinių priežasčių yra būtinybė mokytis socialinį pasaulį kaip kasdienį, taip vadinamą kasdienį individo pasaulį. Čia yra žmogus, kuris žino, kaip pajusti, patirti ir stengtis ką nors pasiekti. Tada socialinis pasaulis, būdamas sociologinių tyrimų objektu, pavertė subjektyvios patirties pasauliu, kitaip tariant, fenomenaliu pasauliu. Dabar socialinis pasaulis yra gyvybingas žmonių pasaulis, kurio veiksmai turi subjektyvų reikšmę ir visiškai priklauso nuo tų objektų, kurie jais įtakoja. Čia toks gyvybingas pasaulis taip pat turėtų būti ištirtas fenomenologinės sociologijos.

Šiuolaikinė fenomenologija sociologijoje ir inypač jo rėmėjai, vadovaujasi tuo, kad supantis (išorinis) žmonių pasaulis yra jų sąmonės kūrimo rezultatas. Neigdami objektyvaus pasaulio egzistavimo, sociologai mano, kad žmonėms tai tampa svarbi tik tuomet, kai jie tai suvokia kaip tikra, o taip pat, kai žmonės tampa išorės objektyvu. Šiuo atveju asmenys suvokia ne tik pačią pasaulį, bet ir jo reiškinius, ty reiškinius. Fenomenologinė sociologija šiuo atveju turi vieną pagrindinę užduotį - išsiaiškinti, suprasti ir suvokti, kaip žmonės organizuoja (suplanuoja) suprantamo pasaulio reiškinius savo protuose, o vėliau įkūnija savo žinias apie pasaulį kasdieniame gyvenime. Kad būtų lengviau spręsti tokią problemą, kartu su fenomenologine sociologija, taikoma ir žinių sociologija. Taigi fenomenologinė sociologija suinteresuota ne tiek objektyviu socialinių procesų ir reiškinių pasauliu, kiek ir kasdieniniame gyvenime suprantama, kaip pasaulis ir daugybė struktūrų supranta paprasti žmonės. Štai kodėl galime drąsiai pasakyti, kad šios krypties rėmėjai užsibrėžė tokį tikslą: suprasti ir suprasti pasaulį savo dvasinėje būtybėje.